Nežinia
Ateina laikas, kai jau saulė pakyla nebe taip, kaip ankščiau. Išnyko ta kasdienybe - mokykla, namai, kompiuteris. Savęs ieškojimas, kažko pažinimas. Dabar ateina kitas gyvenimo etapas.
Kas labiausiai gazdina - tai monotonija. Darbas - namai. Kažkokia atsakomybė ar panašiai.. Negi negali būti kitaip? O kaip gali būti kitaip.. Išviso tai yra nesąmonė. Gyvenimas yra nesąmonė. Moving moving moving..
Šiaip man įdomu - kodėl daugiau žmonių nepuola į tokią “desperatišką” būsena ir išvis kaip galima taip gyvent?.. O šiaip klausimas - kaip taip gyvent.. Viskas priklauso nuo žmogaus psichologinės būsenos ir jos veikimo bangos. Yra žmonių, kurie gyvenimo neįsivaizduoja be mokslo, kiti be išgerimo, kiti be kompiuterio. Visokių yra, visokių ir reikia. Bet kame kampas, kame esmė visa to?
Truputi per daug chaotiškos mintys, atleiskit.